vobinti

vobinti: ×võbinti (-yti), -ina, -ino, vóbinti (-yti) 1. tr., intr. mėgdžiojant žvėrių balsus vilioti, šaukti juos artyn: Vóbina – ir vilkus atsaukia, ir zuikius DrskŽ. Vieną rozą inlipau medžian, kad pradėjau vobyt, kad žiūrau – ateina vilkas! Dsm. Su tėveliu nueinam jau vóbyt vilkynų, sužinot, kur lizdas DrskŽ. Jie vobindavo apsimetę briedžiu arba įlįsdavo į nuluptą kailį, prisirišdavo ragus ir eidavo ropomis prie būrio Blv. 2. žr. vobyti 3: Võbina kult Lnkv. Võbino ir mane in atlaidus, ale lietaus pasbijojau Krok. \ vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobinti; užvobinti

Игры ⚽ Нужен реферат?

išvobinti — ×išvõbinti 1. žr. išvobyti 1: Aš būtau nėjus, ale kad mane išvobino Ūd. | refl. tr.: Išsivõbino vaiką iš namų Dsm. 2. žr. išvobyti 3: Tą mergą iš trobos ižvõbysiu Drsk. 3. žr. išvobyti 4: Išvõbino iš vaiko obuolį … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvobinti — ×nuvõbinti 1. žr. nuvobyti 1: Nuvobino jis mano sūnelį in vakarėlį, dar sumuš kas Mrk. 2. refl. sunkiai, su vargu nulipti: Žmogaus senysta – led jau nuog pečiaus nusvõbina Rod. vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobi … Dictionary of the Lithuanian Language
privobinti — ×privõbinti žr. privobyti: 1. Vobikai pasislepia burgždinėjimosi laiku krūmuose, apsimeta patele ir privobinę užmuša [laukinį aviną] Blv. 2. Tu rodais neberami; masini mumus ant save, o privobinusi skandini po tam gelmėje Blv. 3. žr. privobyti 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
užvobinti — ×užvõbinti ( yti Dsm, Nč) intr. užstaugti mėgdžiojant laukinį žvėrį: Užvõbino triskart i pabėgo DrskŽ. Jis kad užvobina, tai tuoj vilkai atsišaukia Nč. vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobinti; užvobinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įvobinti — ×įvõbinti žr. įvobyti 2: Jei paršai bus an kiemo, sunkiai ją (vištą) invõbytų pirkion Nmn. vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobinti; užvobinti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias